Spausti F5 arba "refresh", jei nesimato nuotraukų

  

7 km nuo Dautarų dvaro esančios Pikelių miestelio bažnyčios neįtikėtiną grožį nulėmė ypatingi jos fundatorių didikų Sapiegų, Gadonų, Stirpeikų ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininko Mykolo Važinskio ir jo žmonos parama. Tai jų dėka altoriuose suderinta unikali žemaitiška drožyba ir tuomečio europinio lygio meistrų darbai, dėl ko šiandien Pikelių bažnyčią galim drąsiai vadinti viena gražiausių medinių Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) bažnyčių.

Mes Lietuvoje turim fantastišką liaudies meną. Nuvažiuokite į Žemaitijos kraštą – Sedą, Ukrinus ar Pikelius – ir pamatysite tokių modernių, gaivalingų altorių sparnų, jog gali apsisukti galva", - sako dailininkas Vaidotas Žukas.

 Skaityti daugiau

 

      Ukrinų bažnyčios pastatų kompleksas 2003-12-30 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. Į šį registrą taip pat įrašyti bažnyčioje esančios skulptūros: „Šv. Petras", „Šv. Povilas", „Mykolas Arkangelas", „Angelas su knyga" ir altorius su skulptūriniu dekoru.

     Ukrinų bažnyčiai dvarininkas Laurynas Pilsudskis 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Pilsudskiams priklausė Žemalės dvaras. Tikėtina, kad pats fundatorius Ukrinuose pastatydino ir pirmąją bažnytėlę, kurios didysis altorius buvo koncenkruotas, t.y. paaukotas Dievo garbei 1784 m. Ukrinų ir Bukončių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.

     19 a. pradžioje Ukrinų bažnytėlė vadinama altarijos koplyčia, o prie jos gyvenęs kunigas - altarista. Nuo 1808 iki 1821 m. Ukrinų altarista buvo kun. Domininkas Varpučianskis, 1822-1841 m. - kun. Martynas Ruika. 1841-1842 m. caro valdžia atėmė bažnytines žemes. Ukrinų bažnyčia tapo Pikelių parapijos filija, o po 1853 m. Ukrinai priskirti naujai įsteigtai Židikų parapijai. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939).

     Bažnyčia liaudies architektūros formų, medinė, stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, trisiene apside. Įrengti 4 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra dviaukštė varpinė (apatinis aukštas mūrinis, viršutinis – medinis), kapinės.

Šaltinis: Mažeikių krašto enciklopedija

f t g

GAMTA

gamta

KŪRĖJAI

KŪREJAI

BAŽNYČIOS

Bažnyčios

Mums ir Jums naudinga